Šventės ir svoris: priaugti svorio per šventes – nėra taisyklė
Šventės yra nelengvas laikotarpis žmonėms, susirūpinusiems savo svoriu. Nerimą kelia vaišėmis nukrauti stalai. Žiniasklaida knibžda patarimų, kaip nepersivalgyti, kaip nepriaugti svorio per šventes ir panašiai.
Šventės piešiamos kaip grėsminga situacija, kuri skatina persivalgyti ir nutukti. Man dažnai tenka sutikti žmonių, kurie, suvalgę per šventes deserto, baiminasi, kad jų svoris padidės ir dėl to kaltina save. Bet vienas desertas ar keli papildomai didesni valgiai per šventes svorio nepriaugina.
Mūsų organizmai turi sudėtingą unikalią svorio reguliavimo sistemą, kuri stengiasi palaikyti pastovų svorį. Normaliai žmogaus valgymą turėtų reguliuoti alkis ir sotumas. Tai – kūno siunčiami signalai, kurie rodo, kiek organizmui reikia maisto, o tai ir padeda palaikyti pastovų svorį.
Alkis rodo, kad organizmui reikia energijos – maisto
Tai – signalas, kuris skatina pavalgyti. Sotumas rodo, kad maisto medžiagų jau gana, valgyti nustojama. Energijos eikvojimas yra „automatinis“, t. y. mažai paties žmogaus valios kontroliuojamas. Nei žmonės, nei gyvūnai nevalgo kasdien vienodai, negauna kasdien tokio paties kalorijų kiekio.
Tiek žmonių, tiek gyvūnų organizmai turi ypatingą gebėjimą palaikyti pastovią kūno masę: jei valgoma daugiau, daugiau judama, padaugėja spontaninių judesių, pagreitėja medžiagų apykaita, daugiau energijos išeikvojama virškinimui, sumažėja apetitas. Jei valgoma mažiau, judesiai lėtėja, judama mažiau, padidėja apetitas. Jei mūsų organizmai nemokėtų taip puikiai reguliuoti svorio, šio kitimai būtų labai dideli. Pavyzdžiui, vos 1 procentu gaunant daugiau energijos nei sunaudojant (o tai – tik papildomos 17–25 kcal per dieną: papildomi 1–2 šaukšteliai cukraus), vidutiniškai per 30 metų svoris padidėtų 30 kilogramų.
Tam, kad kūne padaugėtų riebalų 1 kilogramu, reikia papildomai gauti 7 000 kcal. Papildomai – tai šalia tų, kurios kasdien gaunamos ir naudojamos organizmo poreikiams. Ar įmanoma tiek suvalgyti per 2–3 šventines dienas? Paprastai tiek nesuvalgoma, nežiūrint to, kad per šventes valgomas ir riebesnis, kaloringesnis maistas. Tačiau tiek suvalgyti gali žmonės, kuriems būna persivalgymų.
Maisto ribojimai sukelia stiprias emocijas, o jos – iššaukia persivalgymus
Šventinių persivalgymų grėsmė kyla žmonėms, kurie valgydami nesivadovauja savo alkiu ir sotumu. Jei valgymą lemia ne alkio ir sotumo pojūčiai, o emocijos (tiek nemalonios ar malonios, o šventinis periodas paprastai kelia daug emocijų), taisyklės (ką galima valgyti, kiek galima valgyti), aplinka (aplinkoje yra daug maisto, valgau, nesvarbu, ar noriu valgyti) – ši ypatinga organizmo svorio reguliavimo sistema nebepalaiko pastovaus svorio.
Žinoma, kartais po švenčių svoris padidėja net ir nepersivalgius. Tai kaip tada paaiškinti svorio padidėjimą? Skysčių susikaupimas. Kaskart svarstyklėms staiga parodžius daug daugiau ar mažiau svorio, veikiausiai svoris pakito dėl skysčių kieko pokyčių kūne. Valgant sūresnį maistą, skysčiai (ne riebalai) gali susikaupti žmonėms, kurie jautrūs druskai.
Blogas sprendimas nuo Naujųjų metų laikytis dietos. Jei sau pasižadėjote, kad ribosite maistą ar laikysitės dietos, nepamirškite, kad 95 procentams žmonių po dietos svoris tampa toks pat, koks buvo iki jos, 70–80 procentų žmonių tampa didesnis nei buvo.