Kodėl dietos neveikia?

Dar 1945–1946 m. atlikto Minesotos pusinio badavimo eksperimento metu pastebėta, kad žmogui apriboti savo maitinimąsi, badauti, valgyti mažiau nei reikalauja organizmas yra be galo sunku. 36 jauni fiziškai ir psichiškai sveiki vyrai pusę metų gavo tik pusę savo įprasto dienos kalorijų poreikio.

Dietos

Jie gaudavo vidutiniškai 1800 kcal per dieną (atkreipkite dėmesį – tai daug daugiau nei šiuo metu siūlo įvairios dietos!).  Šiuo eksperimentu buvo siekiama nustatyti, kaip geriausia atmaitinti po karo išsekusius žmones.  Gauti rezultatai apstulbino, ir šiuo metu jie naudojami siekiant parodyti, kaip jaučiasi žmogus, kuris laikosi dietos.  Badaujančius eksperimento savanorius labai greitai pradėjo varginti nerimas, bloga nuotaika, nuotaikų kaita. Užeidavo nevaldomi pykčio priepuoliai, sumažėjo seksualinis potraukis. Savanoriai nuolat galvojo apie maistą – svajojo, fantazavo, nuolat kalbėdavo apie jį. Kolekcionavo receptus, iškirptus iš žurnalų, stalo įrankius. Valgymas tapo ypatingu ritualu. Eksperimento reabilitacijos periodo metu prieš tai buvusius sveikus savanorius pradėjo varginti persivalgymo priepuoliai.

Pasibaigus dietai, persivalgymai žymiai padažnėja

Persivalgymai po dietos – labai dažnas reiškinys. Nors žmonės save kaltina valios stoka, su valia tai neturi nieko bendra. Neseniai New England Journal of Medicine išspausdintas labai įdomus straipsnis, aprašantis, kaip pasikeičia apetitą reguliuojantys hormonai besilaikant dietos. Tyrimo dalyviai laikėsi dietos, vėliau, svoriui sumažėjus, jiems buvo patarta, kaip jo nepriaugti. Rekomendacijas davė specialistai, dirbantys nutukimo srityje, pagal naujausius mokslinius tyrimus. Nepaisant patarimų, visų tiriamųjų svoris vėl padidėjo! Tyrimo metu taip pat dietos besilaikančių žmonių kraujyje tirti devyni apetitą reguliuojantys hormonai. Dėl šių hormonų poveikio mes ir jaučiame alkį, sotumą. Visų hormonų balansas buvo sutrikęs. Kuo drastiškesnė buvo dieta, tuo nustatyti didesni hormonų pakitimai. Negana to, apetitą reguliuojančių hormonų sutrikimų išliko netgi praėjus metams po dietos! Sustiprėjęs alkis, apetito padidėjimas, sotumo jausmo nebuvimas, persivalgymai po dietos yra dėl apetitą reguliuojančių hormonų balanso pasikeitimo, ne dėl valios stokos.

Net 95 procentams žmonių svoris po dietos sugrįžta

Pirma gyvenime dieta dažniausiai praeina nesunkiai. Apima euforija, atsiranda energijos, jėgų, svoris krenta, rodos, visai nededant pastangų. Tačiau svoris sugrįžta. Taip atsitinka 90–95 procentams žmonių, kurie laikosi dietos. Svoriui sugrįžus, norisi vėl susigrąžinti tą gerą būseną, kuri buvo dietos metu. Deja, to padaryti nebepavyksta vien dėl fiziologinių priežasčių. Vėliau, laikantis vienos dietos po kitos, kyla klausimas: kodėl taip sunku toliau laikytis dietos, kodėl ne tik didėja svoris, bet vis daugiau galvojama apie maistą, jis vis labiau ir labiau normuojamas. Suvoki, kad vis daugiau galvoji apie maistą, stengiesi laikytis vis daugiau valgymo taisyklių. Vis labiau vargina kaltė, kad valgai. Save pradedi vertinti pagal svarstyklių parodymus arba pagal tai, kaip sekasi laikytis dietos: esi „gera (-as)“, kai riboji, „bloga (-as)“, jei nepavyko riboti, persivalgei. Labai svarbu suprasti: ne jūs kalti, visus šiuos aprašytus dalykus sukelia dietos laikymasis.

Gal dar būtų galima pakentėti, ištverti tuos sunkumus, jei sulauktumėme rezultato tokio, kokio tikisi dietos besilaikantis žmogus. Deja, tyrimai rodo, kad 90–95 procentams žmonių, besilaikančių dietos, svoris grįžta. Iš jų netgi dviem trečdaliams jis tampa didesniu nei buvo. Dietos didina svorį. Manoma, kad dietos labai prisidėjo prie to, kad šiuo metu pasaulyje yra nutukimo epidemija. Po dietų atsiranda persivalgymų priepuoliai. Dietos nuo 8 iki 12 kartų padidina riziką susirgti valgymo sutrikimais.